Elektronikos naujienos
Triukšmo žala
Galbūt šiandien nejaučiate triukšmo įtakos jūsų sveikatai, bet galite neabejoti – yla iš maišo galiausiai išlįs. Štai keletas triukšmo sukeliamų sveikatos sutrikimų.
• Psichologinės problemos. Tai anksčiausiai pasireiškiantis triukšmo nulemtas sveikatos sutrikimas. Pavyzdžiui, žmonės, kurie gyvena arti oro uostų, dažnai būna daug nervingesni nei tie, kurie gyvena ramesnėje vietoje. Besitęsiantis triukšmas gali sukelti panikos priepuolius, agresyvumą. Taip pat triukšmas trukdo susikaupti, koncentruoti dėmesį, todėl tampa sunku dirbti, mokytis.
• Klausos sutrikimai. Įrodyta, kad triukšmas susilpnina mūsų gebėjimą aiškiai girdėti. Netgi trumpai trunkantis triukšmas gali sukelti laikiną apkurtimą, o ilgai besitęsiantis – atimti šią svarbią juslę visam laikui.
• Širdies ligos. Nustatyta, kad nuo triukšmo pakyla kraujospūdis. Tai gali sukelti tokį šalutinį poveikį kaip padažnėjęs širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis ar net sutrikęs kvėpavimas.
• Akių ligos. Nustatyta, kad triukšmas išplečia akių raineles, o tai ilgainiui gali sutrikdyti regėjimą.
• Virškinamojo trakto ligos. Triukšmas gali tapti lėtinių skrandžio ligų priežastimi.
___________________________________________________________________
Apie televizorius
Ieškantiems naujo televizoriaus, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl jo dydžio. Jo dydį nusako ekrano įstrižainė, kurią gamintojai dažniausiai nurodo coliais. Pirkėjų patogumui pigu.lt puslapyje šalia colių pateikiame ir mums įprastą išraišką centimetrais.
Išsirinkti televizoriaus dydį tikrai nesudėtinga, jei pasikliausite matematiniais skaičiavimais ir specialistų rekomendacijomis. Taigi, pirmiausia reikia nuspręsti, kur televizorius stovės arba kabės. Tada būtina išmatuoti atstumą nuo televizoriaus iki vietos, iš kurios jis bus žiūrimas. Rekomendacija tokia – prie plačiaekranio televizoriaus turite sėdėti ne arčiau kaip 1,5 įstrižainės atstumu, maksimalus atstumas – 3 įstrižainių ilgiai.
Apie atstumą iki televizoriaus kalbame ne vien todėl, kad svarbu paisyti sveikatos specialistų rekomendacijų. Plačiaformačių ekranų formatas yra 16:9, proporcijos panašios kaip kine. Nors šios proporcijos labiau tinkamos žmogaus akiai, bet vis tik jei ekranas didelis ir per arti, žiūrėti nepatogu, nes vaizdas atrodo tarsi išgaubtas, suspaustas, nesimato visumos, jei per toli – vaizdas neryškus ir nekokybiškas.
Beje, seniesiems 4:3 proporcijų televizoriams pateikta lentelė negalioja, nes atstumo taisyklė visai kitokia – nuo 4:3 televizorių reikia sėdėti 2 kartus toliau nei yra įstrižainė.
Kuris geriau – plazminis, LCD ar LCD LED?
Jei jau pasirinkote patalpai ar kambariui tinkamą televizoriaus dydį, panagrinėkime ir kitus parametrus. Šiuo metu rinkoje siūlomi dviejų skirtingų technologijų plačiaekraniai televizoriai – plazminiai ir LCD. Kurie iš jų geresni, vienareikšmiškai atsakyti nepavyks, nes pasirinkimas priklauso nuo poreikių ir aplinkybių. Be to, svarbu ir tai, kad anksčiau vyravę skirtumai nyksta ir skirtingos technologijos pagal įvairius kokybinius parametrus artėja viena prie kitos.
LCD – tai vadinamasis skystųjų kristalų ekranas. Daugeliui iš mūsų jis labiau įprastas ir pažįstamas, nes ši technologija naudojama kompiuterių vaizduokliuose. Principas toks – skystieji kristalai, kurie apibūdinami kaip taškinė matrica arba pikseliai, patalpinami tarp dviejų stiklo prokščių ir iš ekrano galo apšviečiami fluorescencinėmis lempomis (CCFLs, angl. cold-cathode fluorescent lamps). Gavę skirtingą elektros impulsą, jie sukuria atitinkamą filtrą, pro kurį sklisdama balta lempų šviesą įgauna skirtingą spalvą ir taip iš mažų dalelių, tarsi mozaika, sukuriamas vaizdas.
LCD LED televizoriai. Iš pavadinimo aišku, kad tai yra LCD televizorių atmaina. Šie televizoriai kuriami LCD televizorių bazės pagrindu, tik LED nurodo, kad galiniam ekrano apšvietimui naudojamos ne CCFLs, bet LED (light emiting diods) lemputės, vadinamieji šviesą skleidžiantys diodai.
LED technologija gali būti kelių tipų:
Edge Lighting – tai kraštinis LED apšvietimo tipas: diodai išdėstomi ekrano kraštuose ir nukreipiami taip, kad skleistų šviesą po visą ekraną. Ši technologija leidžia gaminti labai plonus televizorius (iki 7,98 mm storio), bet yra tokio apšvietimo trūkumų – apribojama galimybė sukurti labai sodrią tamsią spalvą ir ekrano kraštai būna vos vos šviesesni nei ekrano centras.
Full Array (taip pat gali būti žymima kaip Full LED): už ekrano dedamos kelios eilutės diodų, kurie jį apšviečia tolygiai. Ši technologija pasižymi tuo, kad kiekvienas LED diodas arba konkreti diodų grupė gali būti įjungiami ir išjungiami atskirai – tai leidžia išgauti geresnį ryškumą ir didesnį kontrastą (t.y. sodresnius tamsesnius tonus bei spalvas).
Plazminiai televizoriai. Jų ekranuose naudojama matrica, sudaryta iš labai mažų dujomis (neono ir ksenono) užpildytų elementų, kurie, veikiami elektros įtampos, pavirsta į plazmą ir pradeda švytėti skirtingomis spalvomis – taip sukuriamas bendras vaizdas.
Plazmos pranašumai prieš LCD
Minėtos technologijos veikia visiškai skirtingu principu, o tai nulemia tam tikras jų savybes. Pavyzdžiui, plazmos technologija sugeneruoja gerą spalvų ryškumą, kontrastą ir pasižymi greitesniu reakcijos laiku. Kalbant paprasčiau, plazminiai televizoriai geriau perteikia gilią ir sodrią juodą spalvą, tiksliau ir ryškiau atkartoja spalvas, todėl spalvos atrodo natūralesnės ir neperspaustos. Jie labiau tinkami žiūrėti sporto varžybas ir veiksmo filmus, nes nevėlina vaizdų.
Dar vienas aspektas plazminių televizorių naudai – matymo kampai: į ekraną galima žiūrėti kone iš 180 laipsnių kampo, iš aukščiau ar žemiau, ir nesijaus jokių spalvų ar šviesumo pasikeitimų. Šiais aspektais LCD televizorių gamintojai savo technologijas irgi gerina, ypač tai juntama pradėjus taikyti LED (diodų apšvietimą), bet kol kas plazminiai televizoriai vis dar šiek tiek pranašesni.
Bet štai paradoksas – plazminių televizorių pranašumai kalbant apie spalvų sodrumą ir ryškumą bei kontrastą yra aktualūs, jei televizorių žiūrite pritemdytoje patalpoje. Jei dieną į patalpą patenka daug natūralios šviesos, o vakare mėgstate ryškų patalpos apšvietimą, tuomet šios plazmos savybės tampa neaktualios, priešingai – gerai apšviestoje patalpoje geresniu kontrastu ir ryškumu pasižymi
LCD pranašumai prieš plazmą
LCD ekranai pasižymi aukštesne raiška net ir mažiausios įstrižainės ekrane. Vertinant televizorių dydį, LCD televizorių pasirinkimas gerokai platesnis (nuo itin mažų ir net iki 65 colių). O plazmos televizoriai siūlomi tik didelės įstrižainės (dažniausiai 42 colių ir didesni).
Jei televizorių dažniau jungsite prie kompiuterio ir interneto naršyklės, geriau tiks LCD televizorius, kadangi jo raiška geresnė ir šio tipo ekranai „neišdega“. O plazma „nemėgsta“ ilgai palikto statinio vaizdo – pavyzdžiui, jei tą patį vaizdą paliksite ilgiau nei 10 valandų, vėliau, jam pasikeitus, galite matyti „įdegusius“ prieš tai buvusio vaizdo elementus. Be abejo, ir ši problema sėkmingai sprendžiama kuriant „antiišdegimo“ funkcijas.
Beje, anksčiau LCD buvo teikiama pirmenybė dėl tarnavimo laiko, mat plazminiuose televizoriuose esančios dujos laikui bėgant pradėdavo šviesti vis blankiau. Dabar galimybės susilygino – abiejų tipų televizorių gamintojai sako, kad prietaisai gali tarnauti 60000 valandų, tai yra net 2500 parų. Šį skaičių pavertus metais, gauname daugiau nei 7-erius metus žiūrėjimo be perstojo. Greitai keičiantis technologijoms, per tiek laiko televizorius bus veikiau pasenęs morališkai, nei nekokybiškas.
Dar viena gal ne tiek aktuali, kiek įdomi detalė: lėktuvuose ir aukštikalnėse (1900 m virš jūros lygio) naudojami tik skystųjų kristalų televizoriai (LCD), nes slėgis veikia plazmą ir tokio tipo televizoriai aukštyje veiks nekokybiškai.
Kitas pranašumas – LCD vartoja mažiau elektros energijos nei plazma.
Ekonomiškumas
Užsienio tyrimai rodo, kad vidutinis plazminis televizorius naudoja 301 W, vidutinis LCD CCFLs televizorius – 111 W, o vidutinis LCD LED – 101 W elektros energijos. Bet dėl to jau galima ir pasiginčyti, mat plazminių televizorių gamintojai gerokai patobulėjo šioje srityje ir skirtumas pasidarė nedidelis. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi energijos taupymo režimus – jums reikia tik šiek tiek pakoreguoti kontrastą. Pavyzdžiui, „Panasonic“ šį režimą pavadino „Eco“: jį įjungus, šviesos jutiklis nustato aplinkos apšviestumo sąlygas patalpoje ir automatiškai sureguliuoja vaizdo nuostatas, todėl tamsioje aplinkoje televizorius sunaudoja mažiau elektros energijos, rodydamas tokios pačios kokybės vaizdą.
___________________________________________________________
Galbūt šiandien nejaučiate triukšmo įtakos jūsų sveikatai, bet galite neabejoti – yla iš maišo galiausiai išlįs. Štai keletas triukšmo sukeliamų sveikatos sutrikimų.
• Psichologinės problemos. Tai anksčiausiai pasireiškiantis triukšmo nulemtas sveikatos sutrikimas. Pavyzdžiui, žmonės, kurie gyvena arti oro uostų, dažnai būna daug nervingesni nei tie, kurie gyvena ramesnėje vietoje. Besitęsiantis triukšmas gali sukelti panikos priepuolius, agresyvumą. Taip pat triukšmas trukdo susikaupti, koncentruoti dėmesį, todėl tampa sunku dirbti, mokytis.
• Klausos sutrikimai. Įrodyta, kad triukšmas susilpnina mūsų gebėjimą aiškiai girdėti. Netgi trumpai trunkantis triukšmas gali sukelti laikiną apkurtimą, o ilgai besitęsiantis – atimti šią svarbią juslę visam laikui.
• Širdies ligos. Nustatyta, kad nuo triukšmo pakyla kraujospūdis. Tai gali sukelti tokį šalutinį poveikį kaip padažnėjęs širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis ar net sutrikęs kvėpavimas.
• Akių ligos. Nustatyta, kad triukšmas išplečia akių raineles, o tai ilgainiui gali sutrikdyti regėjimą.
• Virškinamojo trakto ligos. Triukšmas gali tapti lėtinių skrandžio ligų priežastimi.
___________________________________________________________________
Apie televizorius
Ieškantiems naujo televizoriaus, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl jo dydžio. Jo dydį nusako ekrano įstrižainė, kurią gamintojai dažniausiai nurodo coliais. Pirkėjų patogumui pigu.lt puslapyje šalia colių pateikiame ir mums įprastą išraišką centimetrais.
Išsirinkti televizoriaus dydį tikrai nesudėtinga, jei pasikliausite matematiniais skaičiavimais ir specialistų rekomendacijomis. Taigi, pirmiausia reikia nuspręsti, kur televizorius stovės arba kabės. Tada būtina išmatuoti atstumą nuo televizoriaus iki vietos, iš kurios jis bus žiūrimas. Rekomendacija tokia – prie plačiaekranio televizoriaus turite sėdėti ne arčiau kaip 1,5 įstrižainės atstumu, maksimalus atstumas – 3 įstrižainių ilgiai.
Apie atstumą iki televizoriaus kalbame ne vien todėl, kad svarbu paisyti sveikatos specialistų rekomendacijų. Plačiaformačių ekranų formatas yra 16:9, proporcijos panašios kaip kine. Nors šios proporcijos labiau tinkamos žmogaus akiai, bet vis tik jei ekranas didelis ir per arti, žiūrėti nepatogu, nes vaizdas atrodo tarsi išgaubtas, suspaustas, nesimato visumos, jei per toli – vaizdas neryškus ir nekokybiškas.
Beje, seniesiems 4:3 proporcijų televizoriams pateikta lentelė negalioja, nes atstumo taisyklė visai kitokia – nuo 4:3 televizorių reikia sėdėti 2 kartus toliau nei yra įstrižainė.
Kuris geriau – plazminis, LCD ar LCD LED?
Jei jau pasirinkote patalpai ar kambariui tinkamą televizoriaus dydį, panagrinėkime ir kitus parametrus. Šiuo metu rinkoje siūlomi dviejų skirtingų technologijų plačiaekraniai televizoriai – plazminiai ir LCD. Kurie iš jų geresni, vienareikšmiškai atsakyti nepavyks, nes pasirinkimas priklauso nuo poreikių ir aplinkybių. Be to, svarbu ir tai, kad anksčiau vyravę skirtumai nyksta ir skirtingos technologijos pagal įvairius kokybinius parametrus artėja viena prie kitos.
LCD – tai vadinamasis skystųjų kristalų ekranas. Daugeliui iš mūsų jis labiau įprastas ir pažįstamas, nes ši technologija naudojama kompiuterių vaizduokliuose. Principas toks – skystieji kristalai, kurie apibūdinami kaip taškinė matrica arba pikseliai, patalpinami tarp dviejų stiklo prokščių ir iš ekrano galo apšviečiami fluorescencinėmis lempomis (CCFLs, angl. cold-cathode fluorescent lamps). Gavę skirtingą elektros impulsą, jie sukuria atitinkamą filtrą, pro kurį sklisdama balta lempų šviesą įgauna skirtingą spalvą ir taip iš mažų dalelių, tarsi mozaika, sukuriamas vaizdas.
LCD LED televizoriai. Iš pavadinimo aišku, kad tai yra LCD televizorių atmaina. Šie televizoriai kuriami LCD televizorių bazės pagrindu, tik LED nurodo, kad galiniam ekrano apšvietimui naudojamos ne CCFLs, bet LED (light emiting diods) lemputės, vadinamieji šviesą skleidžiantys diodai.
LED technologija gali būti kelių tipų:
Edge Lighting – tai kraštinis LED apšvietimo tipas: diodai išdėstomi ekrano kraštuose ir nukreipiami taip, kad skleistų šviesą po visą ekraną. Ši technologija leidžia gaminti labai plonus televizorius (iki 7,98 mm storio), bet yra tokio apšvietimo trūkumų – apribojama galimybė sukurti labai sodrią tamsią spalvą ir ekrano kraštai būna vos vos šviesesni nei ekrano centras.
Full Array (taip pat gali būti žymima kaip Full LED): už ekrano dedamos kelios eilutės diodų, kurie jį apšviečia tolygiai. Ši technologija pasižymi tuo, kad kiekvienas LED diodas arba konkreti diodų grupė gali būti įjungiami ir išjungiami atskirai – tai leidžia išgauti geresnį ryškumą ir didesnį kontrastą (t.y. sodresnius tamsesnius tonus bei spalvas).
Plazminiai televizoriai. Jų ekranuose naudojama matrica, sudaryta iš labai mažų dujomis (neono ir ksenono) užpildytų elementų, kurie, veikiami elektros įtampos, pavirsta į plazmą ir pradeda švytėti skirtingomis spalvomis – taip sukuriamas bendras vaizdas.
Plazmos pranašumai prieš LCD
Minėtos technologijos veikia visiškai skirtingu principu, o tai nulemia tam tikras jų savybes. Pavyzdžiui, plazmos technologija sugeneruoja gerą spalvų ryškumą, kontrastą ir pasižymi greitesniu reakcijos laiku. Kalbant paprasčiau, plazminiai televizoriai geriau perteikia gilią ir sodrią juodą spalvą, tiksliau ir ryškiau atkartoja spalvas, todėl spalvos atrodo natūralesnės ir neperspaustos. Jie labiau tinkami žiūrėti sporto varžybas ir veiksmo filmus, nes nevėlina vaizdų.
Dar vienas aspektas plazminių televizorių naudai – matymo kampai: į ekraną galima žiūrėti kone iš 180 laipsnių kampo, iš aukščiau ar žemiau, ir nesijaus jokių spalvų ar šviesumo pasikeitimų. Šiais aspektais LCD televizorių gamintojai savo technologijas irgi gerina, ypač tai juntama pradėjus taikyti LED (diodų apšvietimą), bet kol kas plazminiai televizoriai vis dar šiek tiek pranašesni.
Bet štai paradoksas – plazminių televizorių pranašumai kalbant apie spalvų sodrumą ir ryškumą bei kontrastą yra aktualūs, jei televizorių žiūrite pritemdytoje patalpoje. Jei dieną į patalpą patenka daug natūralios šviesos, o vakare mėgstate ryškų patalpos apšvietimą, tuomet šios plazmos savybės tampa neaktualios, priešingai – gerai apšviestoje patalpoje geresniu kontrastu ir ryškumu pasižymi
LCD pranašumai prieš plazmą
LCD ekranai pasižymi aukštesne raiška net ir mažiausios įstrižainės ekrane. Vertinant televizorių dydį, LCD televizorių pasirinkimas gerokai platesnis (nuo itin mažų ir net iki 65 colių). O plazmos televizoriai siūlomi tik didelės įstrižainės (dažniausiai 42 colių ir didesni).
Jei televizorių dažniau jungsite prie kompiuterio ir interneto naršyklės, geriau tiks LCD televizorius, kadangi jo raiška geresnė ir šio tipo ekranai „neišdega“. O plazma „nemėgsta“ ilgai palikto statinio vaizdo – pavyzdžiui, jei tą patį vaizdą paliksite ilgiau nei 10 valandų, vėliau, jam pasikeitus, galite matyti „įdegusius“ prieš tai buvusio vaizdo elementus. Be abejo, ir ši problema sėkmingai sprendžiama kuriant „antiišdegimo“ funkcijas.
Beje, anksčiau LCD buvo teikiama pirmenybė dėl tarnavimo laiko, mat plazminiuose televizoriuose esančios dujos laikui bėgant pradėdavo šviesti vis blankiau. Dabar galimybės susilygino – abiejų tipų televizorių gamintojai sako, kad prietaisai gali tarnauti 60000 valandų, tai yra net 2500 parų. Šį skaičių pavertus metais, gauname daugiau nei 7-erius metus žiūrėjimo be perstojo. Greitai keičiantis technologijoms, per tiek laiko televizorius bus veikiau pasenęs morališkai, nei nekokybiškas.
Dar viena gal ne tiek aktuali, kiek įdomi detalė: lėktuvuose ir aukštikalnėse (1900 m virš jūros lygio) naudojami tik skystųjų kristalų televizoriai (LCD), nes slėgis veikia plazmą ir tokio tipo televizoriai aukštyje veiks nekokybiškai.
Kitas pranašumas – LCD vartoja mažiau elektros energijos nei plazma.
Ekonomiškumas
Užsienio tyrimai rodo, kad vidutinis plazminis televizorius naudoja 301 W, vidutinis LCD CCFLs televizorius – 111 W, o vidutinis LCD LED – 101 W elektros energijos. Bet dėl to jau galima ir pasiginčyti, mat plazminių televizorių gamintojai gerokai patobulėjo šioje srityje ir skirtumas pasidarė nedidelis. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi energijos taupymo režimus – jums reikia tik šiek tiek pakoreguoti kontrastą. Pavyzdžiui, „Panasonic“ šį režimą pavadino „Eco“: jį įjungus, šviesos jutiklis nustato aplinkos apšviestumo sąlygas patalpoje ir automatiškai sureguliuoja vaizdo nuostatas, todėl tamsioje aplinkoje televizorius sunaudoja mažiau elektros energijos, rodydamas tokios pačios kokybės vaizdą.
___________________________________________________________